trūbininkas

2 ×trū̃bininkas, -ė smob. (1) K, NdŽ, OGLII286, Sg, Grdm, End, Kl, Slnt, Krt, Plt, KlvrŽ; Q644, R, MŽ, Sut, N žr. 2 triūbininkas: Paėmė trū̃bininkus, paėmė giedotojus, žmonis suvadinėjo Trk. Muno tėvas buvo trūbininkas, ans liuob eiti par veselias grajydamas Vkš. Balsas trūbininkų daugiaus tavyje nebus girdėtas CII230. ^ Su keturioms kojoms trūbininkas (jautis) Dr.